Nerimas dažnai atrodo kaip problema, tačiau iš tiesų tai apsaugos mechanizmas, kurio tikslas – padėti mums išgyventi. Šiame straipsnyje paaiškiname, kodėl smegenys kuria nerimą, kaip jis veikia kūną ir mintis bei kokie praktiniai būdai gali padėti jaustis ramiau.
ADHD moterims dažnai atrodo kitaip nei vadovėliuose. Mažiau hiperaktyvumo, daugiau vidinės chaoso, netvarkos mintyse ir amžino jausmo, kad esi „per daug” arba „per mažai”. Kodėl ADHD moterims taip ilgai lieka nediagnozuota?
Kodėl vieniems žmonėms santykiai atrodo lengvi, o kitiems — neišsenkantis nerimo šaltinis? Atsakymas dažnai slypi vaikystėje. Prisirišimo teorija paaiškina, kaip ankstyvieji ryšiai formuoja mūsų elgesį ir emocijas suaugusiųjų santykiuose.
Nerimo valdymas, panikos atakos ir emocinė ramybė
Prisirišimas, komunikacija ir sveiki santykiai
Streso valdymas, perdegimo sindromas ir atsigavimas
ADHD, simptomų valdymas
Traumos poveikis, gydymas ir atsparumas
Hormonų poveikis nuotaikai, energijai ir emocinei sveikatai
Pasitikėjimas savimi, ribos ir asmeninis augimas
Gerų įpročių formavimas ir elgsenos pokyčiai
Perdegimas nėra tiesiog nuovargis. Tai kliniškai pripažinta būklė, turinti rimtų pasekmių sveikatai, santykiams ir produktyvumui. Sužinokite, kaip ją atpažinti laiku — ir kaip jos išvengti.
2 min. skaitymasNerimas dažnai atrodo kaip problema, tačiau iš tiesų tai apsaugos mechanizmas, kurio tikslas – padėti mums išgyventi. Šiame straipsnyje paaiškiname, kodėl smegenys kuria nerimą, kaip jis veikia kūną ir mintis bei kokie praktiniai būdai gali padėti jaustis ramiau.
5 min. skaitymasADHD moterims dažnai atrodo kitaip nei vadovėliuose. Mažiau hiperaktyvumo, daugiau vidinės chaoso, netvarkos mintyse ir amžino jausmo, kad esi „per daug” arba „per mažai”. Kodėl ADHD moterims taip ilgai lieka nediagnozuota?
3 min. skaitymas
Kortizolis nėra „blogas” hormonas — jis gyvybiškai svarbus. Tačiau kai jo lygis nuolat aukštas, pasekmės organizmui — ir psichikai — yra rimtos. Sužinokite, kaip kortizolis veikia jūsų kasdienybę ir kaip jį galima valdyti.
4 min. skaitymas
Daugelis mūsų bent kartą yra girdėję patarimą „mylėk save“. Tačiau ką tai iš tikrųjų reiškia? Kodėl vieniems žmonėms lengviau išlaikyti pasitikėjimą savimi net susidūrus su nesėkmėmis, o kiti nuolat jaučiasi nepakankami? Šiuolaikinė psichologija rodo, kad tvirta savivertė nėra susijusi su nuolatiniu pozityvumu ar tobulu savęs vertinimu. Ji labiau susijusi su tuo, kaip elgiamės su savimi sunkiais momentais.
3 min. skaitymas
Kodėl vieni žmonės lengviau išlaiko ramybę konfliktų metu, geriau supranta kitų jausmus ir efektyviau reguliuoja savo emocijas? Psichologai šiuos gebėjimus dažnai sieja su emociniu intelektu. Nors ši sąvoka išpopuliarėjo verslo pasaulyje, moksliniai tyrimai rodo, kad emocinių procesų supratimas gali turėti reikšmės santykiams, psichologinei gerovei ir sprendimų priėmimui.
2 min. skaitymas
Ar kada nors pastebėjote, kad po neatsakyto elektroninio laiško pradedate svarstyti, ar padarėte klaidą? Arba po trumpos žinutės iš partnerio imate galvoti, kad santykiuose kažkas negerai?Tokie scenarijai nėra reti. Žmogaus smegenys nuolat interpretuoja informaciją, tačiau šis procesas ne visada būna objektyvus. Psichologijoje šie pasikartojantys mąstymo modeliai vadinami kognityviniais iškraipymais.
3 min. skaitymasKodėl vieniems žmonėms santykiai atrodo lengvi, o kitiems — neišsenkantis nerimo šaltinis? Atsakymas dažnai slypi vaikystėje. Prisirišimo teorija paaiškina, kaip ankstyvieji ryšiai formuoja mūsų elgesį ir emocijas suaugusiųjų santykiuose.
3 min. skaitymasPrenumerata
Kas savaitę — naujausias mokslu pagrįstas turinys apie psichologiją, santykius ir emocinę sveikatą.
Jokio šlamšto. Galite atsisakyti bet kada.
