Kas yra prisirišimo teorija?

Britų psichiatras Johnas Bowlby XX a. viduryje suformulavo prisirišimo teoriją, kuri vėliau tapo viena įtakingiausių psichologijos koncepcijų. Jos esmė: mes gimstame su biologiniu poreikiu prisirišti prie globėjų, ir tai, kaip tie globėjai reaguoja į mūsų poreikius, formuoja mūsų vidinį „prisirišimo stilių" — elgesio ir emocijų šabloną, kurį nešamės į suaugystę.

Keturi prisirišimo stiliai

Saugus prisirišimas — žmonės, augę su nuosekliai reaguojančiais tėvais, paprastai jaučiasi patogiai artimuose santykiuose. Jie pasitiki partneriu, nebijo artumo ir geba sveikai spręsti konfliktus.

Nerimo prisirišimas (anxious) — dažniausiai formuojasi, kai tėvų reakcija buvo nenuosekli: kartais šilta, kartais šalta. Suaugę šie žmonės dažnai perkraunami santykiuose, bijo atstūmimo, nuolat ieško patvirtinimo ir gali atrodyti „leptelę".

Vengiantis prisirišimas (avoidant) — formuojasi, kai emociniai poreikiai dažnai buvo ignoruojami. Suaugę šie žmonės vertina nepriklausomybę, vengia artumo, sunkiai išreiškia jausmus ir gali atrodyti „atšalę".

Dezorganizuotas prisirišimas — rečiausias ir sunkiausias tipas, dažnai susijęs su trauma ar smurtu vaikystėje. Santykiuose vyrauja chaosas: žmogus tuo pačiu metu nori artumo ir jo bijo.

Kaip tai veikia kasdien?

Prisirišimo stilius veikia tai, kaip reaguojate į partnerio žinutes, kaip sprendžiate konfliktus, kiek lengvai pasitikite žmonėmis. Pavyzdžiui, jei turite nerimantį stilių ir partneris neatsiliepia valandą — jūsų smegenys gali iš karto pradėti katastrofizuoti. Jei turite vengiančio tipo stilių — artimumas gali sukelti nepagrįstą poreikį „pabėgti".

Ar prisirišimo stilių galima pakeisti?

Taip — ir tai yra gera žinia. Moksliniai tyrimai rodo, kad prisirišimo stilius nėra nealtinamas likimas. Saugūs santykiai su partneriu, terapija (ypač su terapeutu, išmanančiu prisirišimo teoriją) ir sąmoningumas gali laipsniškai keisti mūsų vidinius šablonus. Tai vadinamas „įgyta saugi bazė".

Ką daryti šiandien?

Pirmas žingsnis — savo stiliaus atpažinimas. Tai ne tam, kad save kaltintumėte ar dėl ko nors apkaltintumėte tėvus — o tam, kad suprastumėte, kodėl reaguojate taip, kaip reaguojate. Suprasti — tai jau pusė darbo.

„Suvokimas neišgydo automatiškai — bet be suvokimo negalima nieko keisti." — psichologė

Santykiai

Prisirišimo stiliai: kaip vaikystė formuoja jūsų suaugusiųjų santykius