Kas yra emocinis intelektas?
Emocinio intelekto sąvoka išpopuliarėjo XX a. pabaigoje, tačiau jos šaknys siekia ankstesnius tyrimus apie emocijas, socialinį funkcionavimą ir žmogaus pažinimą.
Psichologai Peteris Salovey ir Johnas Mayeris emocinį intelektą apibrėžė kaip gebėjimą atpažinti, suprasti, naudoti ir reguliuoti emocinę informaciją.
Vėliau Danielis Golemanas šią idėją išpopuliarino platesnei auditorijai ir pasiūlė modelį, kuriame emocinis intelektas apima:
- savimonę;
- savireguliaciją;
- motyvaciją;
- empatiją;
- socialinius įgūdžius.
Nors mokslinėje literatūroje egzistuoja keli skirtingi emocinio intelekto modeliai, dauguma jų sutaria dėl vieno principo – emocijos nėra racionalaus mąstymo priešingybė. Jos padeda mums įvertinti situacijų svarbą, atpažinti grėsmes, suprasti savo poreikius ir priimti sprendimus.
Emocijos nėra racionalumo priešingybė
Kasdienėje kalboje dažnai girdime frazes kaip „nebūk toks emocionalus“ arba „vadovaukis logika, o ne emocijomis“.
Tačiau neuromoksliniai tyrimai rodo, kad emocijos atlieka svarbų vaidmenį priimant sprendimus.
Neurologo Antonio Damasio darbai parodė, kad žmonės, kurių smegenų sritys, susijusios su emociniu apdorojimu, buvo pažeistos, dažnai turėjo sunkumų priimdami net paprastus kasdienius sprendimus.
Tai rodo, kad emocijos nėra kliūtis racionaliam mąstymui. Jos padeda įvertinti situacijų reikšmę, prioritetus ir galimas pasekmes.
Kodėl emocinis intelektas svarbus?
Tyrimai rodo, kad emocinių procesų supratimas siejamas su geresne psichologine savijauta, efektyvesniu streso valdymu ir kokybiškesniais tarpasmeniniais santykiais.
Žmonės, pasižymintys didesniu emociniu sąmoningumu, dažniau:
- tiksliau atpažįsta savo emocines būsenas;
- efektyviau reguliuoja emocines reakcijas;
- geriau supranta kitų žmonių perspektyvas;
- konstruktyviau sprendžia konfliktus.
Svarbu pabrėžti, kad emocinis intelektas nėra vienas gebėjimas, kuris automatiškai garantuoja sėkmę gyvenime ar karjeroje. Tačiau jis gali būti vienas iš veiksnių, padedančių efektyviau funkcionuoti sudėtingose socialinėse situacijose.
Ką apie emocijų reguliavimą sako mokslas?
Emocijų įvardijimas
Tyrimai rodo, kad tikslus emocijų įvardijimas gali būti susijęs su mažesniu emociniu reaktyvumu. Psichologai šį procesą kartais vadina emociniu diferencijavimu.
Pavyzdžiui, skirtumas tarp „jaučiuosi blogai“ ir „jaučiu nusivylimą“ suteikia smegenims tikslesnę informaciją apie patiriamą būseną.
Savistaba
Gebėjimas pastebėti savo emocines reakcijas prieš jas automatiškai išreiškiant yra vienas svarbiausių emocijų reguliavimo aspektų.
Tai nereiškia emocijų slopinimo. Veikiau tai gebėjimas atpažinti, kas vyksta viduje, prieš pasirenkant, kaip reaguoti.
Empatija
Empatija nėra vien emocinis jautrumas. Ji taip pat apima gebėjimą suprasti, kaip situaciją gali matyti kitas žmogus.
Tyrimai rodo, kad empatija yra svarbi daugelio ilgalaikių santykių ir bendradarbiavimo dalis.
Refleksija
Reguliari refleksija apie savo reakcijas, elgesį ir emocijas gali padėti geriau suprasti pasikartojančius modelius.
Būtent todėl įvairios dienoraščio formos dažnai naudojamos psichologinėje praktikoje ir savistabos procese.
Ar emocinį intelektą galima lavinti?
Skirtingai nei kai kurios asmenybės savybės, emocinių įgūdžių ugdymas gali tęstis visą gyvenimą.
Tyrimai rodo, kad emocinis sąmoningumas, empatija ir emocijų reguliavimo gebėjimai gali būti lavinami per patirtį, mokymąsi, psichoterapiją ir sąmoningą praktiką.
Todėl emocinis intelektas dažniau vertinamas ne kaip fiksuotas bruožas, o kaip gebėjimų rinkinys, kurį galima stiprinti.
„Emocijos nėra racionalaus mąstymo priešingybė. Jos yra viena iš sistemų, padedančių žmogui suprasti save, kitus ir priimti sprendimus.“
Ką svarbu prisiminti?
Emocinis intelektas nėra gebėjimas visada išlikti ramiam ar niekada nepatirti stiprių emocijų.
Psichologijos požiūriu jis labiau susijęs su gebėjimu atpažinti, suprasti ir reguliuoti emocinius procesus taip, kad jie padėtų, o ne trukdytų kasdieniame gyvenime.
Būtent šie įgūdžiai gali turėti reikšmės tam, kaip kuriame santykius, sprendžiame konfliktus ir prisitaikome prie gyvenimo iššūkių.
Straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia psichologo konsultacijos.