Kas yra perdegimas?
2019 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) oficialiai įtraukė perdegimą (angl. burnout) į Tarptautinę ligų klasifikaciją kaip su darbu susijusį reiškinį. Tai buvo svarbus žingsnis pripažįstant problemą, kurią daugelis žmonių patiria, tačiau dažnai ignoruoja.
Perdegimas nėra tinginystė. Tai fiziologinė ir psichologinė organizmo reakcija į ilgalaikį, nevaldomą stresą.
Dažnai perdegimas neatsiranda per vieną dieną. Jis kaupiasi palaipsniui – savaitėmis, mėnesiais ar net metais. Iš pradžių galite jaustis tiesiog pavargę. Vėliau atsiranda dirglumas, motyvacijos stoka, emocinis išsekimas ir jausmas, kad nebesusitvarkote net su anksčiau lengvai įveikiamomis užduotimis.
8 ženklai, kuriuos dažnai ignoruojame
1. Chroninis nuovargis
Net po ilgo miego jaučiatės pavargę ir neturite energijos. Atrodo, kad poilsis nebeatkuria jėgų taip, kaip anksčiau.
2. Cinizmas ir atsiskyrimas
Darbas ar veiklos, kurios anksčiau teikė prasmę, pradeda atrodyti bergždžios. Gali atsirasti abejingumas, nusivylimas ar net neigiamas požiūris į kolegas, klientus ar pačią profesiją.
3. Sumažėjęs efektyvumas
Net paprastos užduotys pradeda reikalauti daugiau pastangų. Sunku susikaupti, priimti sprendimus ar užbaigti darbus, kurie anksčiau nekėlė problemų.
4. Fiziniai simptomai
Perdegimas dažnai pasireiškia ne tik emociškai. Gali atsirasti galvos skausmai, virškinimo problemos, raumenų įtampa, miego sutrikimai ar dažnesni peršalimai.
5. Emocinis abejingumas
Žmonės dažnai apibūdina šį jausmą kaip „vidinį išsijungimą“. Nebelieka nei džiaugsmo dėl gerų dalykų, nei stiprios reakcijos į blogus.
6. Irzlumas ir pyktis
Situacijos, kurios anksčiau neerzino, pradeda kelti stiprias emocines reakcijas. Kantrybės rezervas tampa gerokai mažesnis.
7. Socialinis atsiribojimas
Gali atsirasti noras vengti draugų, šeimos narių ar socialinių veiklų. Net bendravimas su artimais žmonėmis kartais atrodo varginantis.
8. Nesveiki įveikos būdai
Kai kurie žmonės pradeda dažniau vartoti alkoholį, persivalgyti, nuolat naršyti telefone ar ieškoti kitų būdų trumpam pabėgti nuo streso.
Kodėl moterys perdega dažniau?
Tyrimai rodo, kad moterys dažniau praneša apie perdegimo simptomus nei vyrai. Nors priežastys yra sudėtingos ir priklauso nuo daugelio veiksnių, tam įtakos gali turėti didesnis emocinis krūvis bei visuomenės lūkesčiai.
Daugelis moterų vienu metu derina profesinę veiklą, rūpinimąsi šeima, vaikų auklėjimą ir buitinius įsipareigojimus. Be to, jos dažniau atlieka vadinamąjį emocinį darbą – planuoja, rūpinasi kitų poreikiais ir prisiima atsakomybę už santykių palaikymą.
Taip pat moterims dažniau būdingas polinkis savo poreikius nustumti į antrą planą, manydamos, kad pirmiausia turi pasirūpinti kitais.
Kas iš tiesų padeda?
Svarbu suprasti vieną dalyką: atostogos nebūtinai išgydo perdegimą.
Daugelis žmonių grįžta po savaitės prie jūros ar kalnuose trumpam atsigavę, tačiau po kelių dienų vėl jaučiasi taip pat. Taip nutinka todėl, kad poilsis pašalina simptomus, bet ne priežastį.
Tikras atsigavimas dažniausiai reikalauja gilesnių pokyčių.
Tai gali būti:
- aiškesnių ribų nustatymas darbe;
- mokymasis pasakyti „ne“;
- darbo krūvio peržiūrėjimas;
- reguliaraus poilsio integravimas į kasdienybę;
- pagalbos prašymas, kai jos reikia;
- sąmoningesnis dėmesys savo poreikiams.
Perdegimas dažnai atsiranda ne todėl, kad žmogus yra per silpnas, o todėl, kad per ilgai buvo per stiprus.
„Poilsis nėra premija už produktyvumą. Tai biologinis poreikis, kaip vanduo ar oras.“
Straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia psichologo konsultacijos.
