ADHD — ne tik berniukų liga
Daugelį dešimtmečių ADHD buvo laikoma vaikų, ypač berniukų, liga. Hiperaktyvus berniukas klasėje — klasikinis vaizdas. Tačiau mergaitės ir moterys su ADHD atrodo kitaip: jos dažniau turi nesusitelkimo tipą, kuris reiškiasi ne išorine hiperaktyvumu, o vidiniu chaosiu, svajojumu, pasimetus mintyse, sunkumai užduočių pradėjimu ir pabaigtimu.
Kodėl ADHD moterims taip ilgai nediagnozuojama?
Tyrimai rodo, kad moterims ADHD diagnozuojama vidutiniškai 5–7 metais vėliau nei vyrams. Priežasčių kelios. Pirma, socialiniai lūkesčiai: mergaitės anksti išmoksta „maskuotis" — kompensuoti trūkumus per aukštą pastangų lygį, perfekcionizmą ar socialinį meistriškumą. Antra, simptomai skiriasi: nerimas, nuotaikų svyravimai, chroniškas neorganizuotumas dažnai klaidingai priskiriami depresija ar charakterio savybėms. Trečia, diagnostiniai kriterijai ilgą laiką buvo kuriami remiantis berniukų tyrimais.
Kaip ADHD gali pasireikšti suaugusioms moterims
- Sunkumai pradedant ir baigiant užduotis — net mėgstamas
- Chroniškas vėlavimas ir laiko suvokimo problemos
- Jausmų intensyvumas, emocinis reaktyvumas
- „Hyperfocus" — galimybė valandas gilintis į vieną dalyką ir visiškai pamiršti viską kita
- Vidinis chaosas, nepaisant išorinio sutvarkymo įspūdžio
- Nuolatinis jausmas, kad esi „per daug" arba nuolat nepasiekiama savo pačios standartuose
ADHD ir nerimas — dažni kompanionai
Dauguma suaugusiųjų moterų su ADHD turi ir nerimo sutrikimą. Tai nėra atsitiktinumas: nuolatinis kovojimas su kasdieniu funkcionavimu, socialinių lūkesčių neatitikimas ir savikritika sukuria puikią terpę nerimui klestėti. Dažnai nerimas diagnozuojamas pirmas, o ADHD lieka nematoma.
Ką daryti, jei atpažįstate save?
Diagnozė nekeičia to, kuo esate — bet ji gali paaiškinti daug metų praleidusias paslaptis. Jei atpažįstate šiuos simptomus, verta kreiptis į psichiatrą ar psichologą, specializuojantį suaugusiųjų ADHD. Lietuvoje galimybių gauti įvertinimą daugėja. Diagnozė — ne etiketė, o instrumentas suprasti save ir rasti veiksmingesnių strategijų.
„Kai sužinojau apie ADHD, pirmiausia pajutau palengvėjimą. Visą gyvenimą galvojau, kad tiesiog esu tingesnė ar kvailesnė nei kitos. Pasirodė, kad mano smegenys tiesiog dirba kitaip."
Straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia psichologo konsultacijos.