ADHD – ne tik berniukų sutrikimas
Daugelį metų ADHD (dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas) buvo laikomas vaikų, ypač berniukų, sutrikimu. Klasikinis įvaizdis dažnai atrodė taip: berniukas, kuris negali ramiai nusėdėti vietoje, nuolat pertraukia kitus ir sunkiai išlaiko dėmesį pamokose.
Tačiau šiandien žinome, kad ADHD gali pasireikšti labai įvairiai. Mergaitės ir moterys dažnai susiduria su kitokiais simptomais, todėl jų sunkumai ilgą laiką lieka nepastebėti arba klaidingai interpretuojami.
Vietoje akivaizdaus hiperaktyvumo jos dažniau patiria vidinį nerimą, išsiblaškymą, sunkumus organizuojant kasdienes užduotis ar nuolatinį jausmą, kad reikia dėti gerokai daugiau pastangų nei aplinkiniams, norint pasiekti tą patį rezultatą.
Kodėl ADHD moterims taip dažnai lieka nepastebėtas?
Tyrimai rodo, kad moterims ADHD dažnai diagnozuojamas gerokai vėliau nei vyrams. Kai kurios moterys apie savo ADHD sužino tik sulaukusios trisdešimties, keturiasdešimties ar net penkiasdešimties metų.
Tam yra kelios priežastys.
Pirmiausia, daugelis mergaičių anksti išmoksta prisitaikyti prie aplinkos lūkesčių. Jos kompensuoja sunkumus papildomomis pastangomis, perfekcionizmu, ilgesniu pasiruošimu ar stipriu noru neatsilikti nuo kitų.
Iš šalies jos dažnai atrodo organizuotos ir atsakingos, nors viduje gali nuolat jaustis pervargusios nuo bandymo viską kontroliuoti.
Antra, ADHD simptomai moterims dažnai pasireiškia kitaip nei vyrams. Vietoje ryškaus hiperaktyvumo dažniau pasitaiko išsiblaškymas, užmaršumas, emocinis jautrumas, sunkumai planuojant laiką ar nuolatinis jausmas, kad nepavyksta pateisinti savo pačių lūkesčių.
Trečia, ilgą laiką ADHD tyrimai daugiausia buvo atliekami su berniukais, todėl diagnostiniai kriterijai ir visuomenės supratimas ilgai rėmėsi būtent vyrišku simptomų pasireiškimu.
Kaip ADHD gali pasireikšti suaugusiose moteryse?
ADHD nėra tik dėmesio stoka. Jis gali paveikti daugelį kasdienio gyvenimo sričių – nuo darbo ir studijų iki santykių bei savivertės.
Dažniausi požymiai:
- sunkumai pradedant ar užbaigiant užduotis, net ir tas, kurios atrodo svarbios ar įdomios;
- nuolatinis atidėliojimas;
- chroniškas vėlavimas ir sunkumai planuojant laiką;
- dažnas daiktų pametimas ar užmaršumas;
- emocinis jautrumas ir intensyvesnės reakcijos į stresą;
- sunkumai išlaikant rutiną;
- vidinis chaoso jausmas, net jei išoriškai viskas atrodo tvarkinga;
- nuolatinis jausmas, kad nepavyksta pasiekti savo pačios standartų.
Vienas įdomiausių ADHD bruožų yra vadinamasis hiperfokusas (hyperfocus). Nors ADHD dažnai siejamas su dėmesio stoka, daugelis žmonių gali valandų valandas itin intensyviai susikoncentruoti į veiklą, kuri juos domina.
Tokiais momentais gali būti visiškai pamirštamas laikas, poilsis ar kiti suplanuoti darbai.
ADHD ir savivertė
Daugelis moterų, kurioms ADHD diagnozuojamas suaugus, pasakoja panašią istoriją.
Jos ilgus metus manė esančios tingios, neorganizuotos, nepakankamai disciplinuotos ar tiesiog „ne tokios kaip visi“.
Nuolatiniai sunkumai atlikti tai, ką kitiems atrodo lengva, gali paveikti pasitikėjimą savimi. Ilgainiui formuojasi savikritiškumas, perfekcionizmas ir jausmas, kad reikia nuolat stengtis daugiau nei aplinkiniai.
Būtent todėl ADHD nėra tik dėmesio ar produktyvumo klausimas. Jis dažnai paliečia ir žmogaus santykį su savimi.
ADHD ir nerimas – dažni kompanionai
ADHD ir nerimas labai dažnai pasireiškia kartu.
Tai nėra atsitiktinumas. Gyvenimas nuolat bandant kompensuoti sunkumus, prisiminti terminus, susidoroti su išsiblaškymu ar pateisinti kitų lūkesčius gali kelti didelę įtampą.
Dėl šios priežasties daugelis moterų pirmiausia kreipiasi pagalbos dėl nerimo, emocinio išsekimo ar perdegimo. ADHD neretai lieka nepastebėtas ir paaiškėja tik vėliau.
Kai kuriais atvejais nerimas tampa tarsi prisitaikymo strategija – žmogus nuolat nerimauja, kad ko nors nepamirštų, nepavėluotų ar nepadarytų klaidos.
Ką daryti, jei atpažįstate save?
Jeigu skaitydami šį straipsnį atpažįstate save, svarbu prisiminti vieną dalyką: ADHD diagnozė nekeičia to, kas esate.
Tačiau ji gali padėti paaiškinti daugelį sunkumų, kurie anksčiau atrodė nesuprantami.
Diagnozė nėra etiketė. Tai informacija, kuri gali padėti geriau suprasti savo stipriąsias puses, sunkumus ir rasti veiksmingesnių būdų tvarkytis su kasdieniais iššūkiais.
Jeigu įtariate, kad galite turėti ADHD, verta kreiptis į psichiatrą ar psichologą, turintį patirties dirbant su suaugusiųjų ADHD. Lietuvoje galimybių gauti profesionalų įvertinimą ir pagalbą palaipsniui daugėja.
„Daugelis žmonių ADHD diagnozę priima ne kaip problemos pradžią, o kaip paaiškinimą, kurio ieškojo daugelį metų.“
Straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia psichologo konsultacijos.