Kas vyksta organizme patiriant stresą?
Kai smegenys identifikuoja grėsmę, aktyvuojama pagumburio–hipofizės–antinksčių (HPA) ašis. Tai viena pagrindinių organizmo streso reguliavimo sistemų.
Dėl šios reakcijos į kraują išskiriami streso hormonai – pirmiausia adrenalinas ir kortizolis. Trumpalaikėje perspektyvoje tai naudinga. Padidėja budrumas, pagreitėja širdies ritmas, mobilizuojamos energijos atsargos ir organizmas pasiruošia reaguoti į pavojų.
Problema atsiranda tuomet, kai ši sistema aktyvuota ne kelias minutes ar valandas, o savaites, mėnesius ar net metus.
Kortizolis ir imuninė sistema
Kortizolis dažnai vadinamas „streso hormonu“, tačiau jo funkcijos yra daug platesnės. Jis reguliuoja medžiagų apykaitą, kraujospūdį, uždegiminius procesus ir imuninės sistemos veiklą.
Normaliomis sąlygomis kortizolis padeda kontroliuoti uždegimą ir palaikyti organizmo pusiausvyrą. Tačiau ilgalaikis padidėjęs kortizolio kiekis gali sutrikdyti šiuos procesus.
Tyrimai rodo, kad lėtinis stresas gali:
- sumažinti tam tikrų imuninių ląstelių aktyvumą;
- silpninti organizmo gebėjimą kovoti su virusais ir bakterijomis;
- lėtinti žaizdų gijimą;
- mažinti atsparumą infekcijoms;
- trikdyti normalų uždegimo reguliavimą.
Kitaip tariant, organizmo apsaugos sistema tampa mažiau efektyvi ir sunkiau prisitaiko prie iššūkių.
Kodėl stresiniu laikotarpiu dažniau sergame?
Vienas garsiausių šios srities tyrėjų Sheldonas Cohenas nustatė, kad žmonės, patiriantys didesnį psichologinį stresą, dažniau suserga peršalimo ligomis po kontakto su virusais.
Mokslininkai mano, kad taip nutinka todėl, jog ilgalaikis stresas keičia imuninės sistemos reakcijas ir sumažina jos gebėjimą efektyviai neutralizuoti patogenus.
Todėl daugelis žmonių pastebi, kad po sudėtingų gyvenimo etapų – egzaminų, darbo krizių, skyrybų ar ilgalaikių finansinių sunkumų – dažniau susiduria su fizinės sveikatos problemomis.
Uždegimas – nematoma grandis
Pastaraisiais metais mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria lėtinio uždegimo vaidmeniui sveikatai.
Paradoksalu, tačiau ilgalaikis stresas gali būti susijęs ne tik su silpnesniu imuniniu atsaku, bet ir su padidėjusiu uždegiminių procesų aktyvumu organizme.
Kai kurie tyrimai rodo, kad nuolatinis stresas gali didinti uždegiminių citokinų koncentraciją kraujyje. Šie biologiniai signalai yra svarbūs kovojant su infekcijomis, tačiau jų perteklius ilgainiui gali tapti žalingas.
Padidėjęs lėtinis uždegimas siejamas su:
- širdies ir kraujagyslių ligomis;
- 2 tipo diabetu;
- depresija;
- kai kuriais autoimuniniais sutrikimais;
- neurodegeneracinėmis ligomis.
Dėl šios priežasties stresas šiandien laikomas ne tik psichologiniu, bet ir biologiniu sveikatos rizikos veiksniu.
Ar stresas gali prisidėti prie autoimuninių ligų?
Mokslininkai vis dar tiria šį klausimą, tačiau vis daugiau duomenų rodo, kad ilgalaikis stresas gali turėti įtakos autoimuninių ligų eigai.
Nors stresas pats savaime nesukelia autoimuninių ligų, jis gali paveikti imuninės sistemos reguliaciją ir prisidėti prie simptomų paūmėjimo žmonėms, kurie jau turi genetinį ar biologinį polinkį tokioms būklėms.
Todėl streso valdymas dažnai tampa svarbia kompleksinio gydymo dalimi.
Kas padeda apsaugoti imuninę sistemą?
Moksliniai tyrimai nuosekliai rodo, kad tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali sumažinti streso poveikį organizmui.
Kokybiškas miegas
Miego metu vyksta svarbūs imuninės sistemos reguliacijos procesai. Reguliarus ir pakankamas miegas siejamas su geresniu imuniniu atsaku bei mažesniu uždegimu.
Reguliarus fizinis aktyvumas
Vidutinio intensyvumo fizinė veikla padeda reguliuoti streso hormonų lygį ir gerina organizmo atsparumą.
Socialiniai ryšiai
Tvirti socialiniai santykiai yra vienas stipriausių apsauginių veiksnių tiek psichologinei, tiek fizinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad socialinis palaikymas gali sumažinti neigiamą streso poveikį organizmui.
Streso valdymo metodai
Mindfulness praktikos, kvėpavimo pratimai, psichoterapija ir kiti mokslu pagrįsti metodai gali padėti sumažinti fiziologinį streso atsaką ir pagerinti bendrą savijautą.
Ką svarbu prisiminti?
Stresas nėra vien emocinė būsena ar psichologinis išgyvenimas. Tai biologinis procesas, galintis paveikti hormonų veiklą, uždegiminius mechanizmus ir imuninės sistemos funkciją.
Trumpalaikis stresas yra natūrali organizmo prisitaikymo reakcija. Tačiau kai stresas tampa lėtinis, jo poveikis gali būti juntamas visame organizme – nuo smegenų iki imuninės sistemos.
Būtent todėl rūpinimasis psichologine sveikata nėra tik komforto klausimas. Tai svarbi ilgalaikės fizinės sveikatos dalis.
„Psichologinis stresas ir imuninė sistema yra glaudžiai susiję. Tai, ką patiriame emociškai, gali turėti išmatuojamą poveikį biologiniams procesams visame organizme.“
Apribojimai ir atsargumo žodis
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo ar psichologo konsultacijos. Jei jaučiate ilgalaikį stresą, dažnai sergate arba pastebite reikšmingus fizinės ar psichologinės sveikatos pokyčius, verta pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.
Straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia psichologo konsultacijos.
